- kliaugėti
- kliaugė́ti vksm. Paũkščiai kliáuga.
.
.
kliaugėti — kliaugėti, kliauga, ėjo intr. NdŽ 1. garsiai, linksmai čiulbėti, čiauškėti: Pasistoję ant eglių viršūnių, giedojo kliaugėjo strazdai giesmininkai A.Vien. Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia A.Baran. Kliaugėt sujunda visos paukštelės… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškliaugėti — 1. intr. praleisti kiek laiko kliaugant: Ji visą dieną iškliaugėjo Kp. 2. tr. išpasakoti, išplepėti: Kai pradeda kliaugėti, ji visa iškliauga, ką tik žino Kp. 3. refl. iki valios kliaugėti: Vaikas išsikliaugėjo ir dabar nutilo Š. kliaugėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įkliaugėti — intr. 1. įstengti, mokėti gražiai pačiulbėti: Ir įkliauga gi varnėnas pavasarį prie savo avilėlio Š. 2. refl. įsitraukti kliaugėti, čiauškėti: Vaikas, varnėnas įsikliaugėjo Š. 3. Š. įeiti į vidų kliaugant. kliaugėti; įkliaugėti; iškliaugėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
kliaugti — kliaũgti, ia, ė intr. 1. žr. kliaugėti 1: Ore kliaugė varnėnai, čirškė žvirbliai A.Vien. 2. kalbėti, plepėti: Bobutė pradėjo be galo, be krašto kliaugt Lzd. 3. smarkiai bėgti, kliaukti: Šaltinėlis kliaugia nuo kalnelio ir šlaitais nubėga ledo… … Dictionary of the Lithuanian Language
kliaugėjimas — sm. (1) → kliaugėti: 1. Į kambarį įsiveržė paukščių kliaugėjimas A.Vien. 2. Po Frydos, Lenės kliaugėjimo užstodavo gili tyla rš … Dictionary of the Lithuanian Language
sukliaugėti — intr. daugeliui balsų iš karto sušnekti: Vargamistra, davatkos sukliaugėjo kaip kliaugetos: buvo čia, buvo čia LMD(Šmn). kliaugėti; įkliaugėti; iškliaugėti; sukliaugėti … Dictionary of the Lithuanian Language